Lex Logica teisininkas Laurynas Vainoras

Lietuvai išgyvenant sunkmetį, o darbo rinkoje karaliaujant chaosui, neretai darbdaviai naudojasi susidariusia situacija bei imasi įvairių gudrybių siekiant išnaudoti savo darbuotojus. Todėl atsiradus galimybei įsidarbinti yra ypač svarbu susitarti ir sudaryti teisine prasme tinkamą ir teisingą darbo sutartį.

Darbuotojai ir darbdaviai laisva valia, niekieno neverčiami sudaro darbo sutartį ir joje aptaria tarpusavio teises ir pareigas. Darbo sutartis yra jos šalių susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo susitarti dėl būtinųjų sutarties sąlygų (darbo vietos, darbo funkcijų ir darbo apmokėjimo sąlygų). Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų, papildomų darbo sutarties sąlygų. Galimybė susitarti dėl papildomų darbo sąlygų numatyta darbo kodekso 95 str. 4 dalyje, kurioje šalims suteikti įgalinimai sulygti ir dėl išbandymo. Šia sąlyga darbdaviai neretai yra linkę piktnaudžiauti, todėl svarbu žinoti kad:

Išbandymas darbe gali būti nustatytas, kai darbuotojas priimamas dirbti tiek į pagrindinę darbovietę, tiek ir į antraeiles pareigas, taip pat ir tais atvejais, kai yra sudaromos terminuotos ar neterminuotos darbo sutartys. Darbdaviui išbandymo laikotarpis suteikia galimybę patikrinti darbuotojo profesinius gebėjimus ir kitas savybes, o darbuotojui – įsitikinti, ar jo įgūdžiai, kvalifikacija pakankama sulygtam darbui atlikti, ar darbo sąlygos bei aplinka atitinka jo lūkesčius.

Kaip ir bet kuri kita darbo sutarties sąlyga, taip ir išbadymas, gali būti numatytas tik esant šalių susitarimui, t.y. suderintai šalių valiai dėl tos sąlygos. Nė viena iš šalių negali primesti kitai šaliai darbo sutarties sąlygos dėl išbandymo. Šalis, nesutinkanti su tokia sąlyga, gali atsisakyti sudaryti darbo sutartį.

Pagal darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalį, išbandymas, priklausomai nuo to, kurios šalies iniciatyva dėl jo susitariama, gali būti dviejų rūšių:

1. kai darbdavys nori patikrinti asmens sugebėjimus atlikti sutartą darbą,

2. kai būsimasis darbuotojas nori įsitikinti, ar siūlomas darbas jam tinka.

Darbo sutartyje bandomojo termino rūšies nustatymas turi svarbią teisinę reikšmę. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jei darbo sutartyje nurodomas išbandymo terminas, bet neminima, kieno iniciatyva jis yra nustatytas, kilus ginčui, kieno iniciatyva buvo nustatytas išbandymas, tokia darbo sutarties sąlyga aiškinama darbuotojo naudai, tai yra, kad išbandymas nustatytas darbuotojui pageidaujant pasitikrinti, ar darbas jam tinka, jeigu darbdavys neįrodo priešingai.

Neįrašęs darbo sutartyje išbandymo tikslo, darbdavys neatlieka DK 99 str. 3 d. jam nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, nes nenurodo visų esminių išbandymo susitarimo elementų. Dėl to darbdavys turi prisiimti dėl tokios pareigos neįvykdymo atsirandančią riziką.

Reikia žinoti jog darbo kodeksas, tam tikrais atvejais draudžia darbdaviui nustatyti išbandymo terminą net jei darbuotojas pats sutiktų. Neleidžiama nustatyti išbandymo asmenims iki 18 metų. Šiuo atveju norima užtikrinti papildomas galimybes jaunimui dalyvauti darbo rinkoje, nes dėl jauno amžiaus jie negali turėti pakankamų darbo įgūdžių ir kaip lygiaverčiai konkuruoti su vyresniaisiais. Taip pat neleidžiama nustatyti išbandymo pareigoms į kurias asmuo patenka laimėjęs konkursą ar išrinktas į tam tikras pareigas, taip pat išbandymas negalimas jei pareigoms eiti yra išlaikomi kvalifikaciniai egzaminai. Išbandymas negalimas it tais atvejais jei darbdavių sutarimu asmuo perkeliamas dirbti į kitą darbovietę.

Išbandymo terminas

Darbo kodeksas nustato tik maksimalų išbandymo terminą – jis negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai. Konkretų terminą nustato susitariančios šalys – tai gali būti savaitė, dvi, mėnuo ir t.t. neviršijant 3 mėnesių termino.

Darbo kodekse yra numatyta, kad įstatymai gali nustatyti ilgesnį negu 3 mėnesiai terminą patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, bet ne ilgesnį kaip 6 mėnesiai. Čia reikia pabrėžti, kad, tokią išimtį gali nustatyti tik įstatymas ar jam prilyginamas teisinės aktas. Darbo kodeksas neleidžia pailginti išbandymo termino daugiau negu iki 6 mėnesių net įstatymu.

Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe. Taigi darbuotojo nebuvimas darbe sustabdo išbandymo termino eigą, o nuo tos dienos, kurią darbuotojas sugrįžo į darbą, išbandymo terminas tęsiasi toliau.

Išbandymo rezultatai

Svarbu žinoti, jog ta šalis, kurios pageidavimu buvo nustatytas išbandymo terminas, jei kita šalis nepateisino lūkesčių. ( jei darbdavio netenkina darbuotojo rezultatai ar jei darbuotojo netenkina darbdavys ar darbas), turi teisę nutraukti darbo santykius prieš 3 dienas, raštu įspėjusi kitą šalį.

Jei išbandymo terminas yra pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo sutartį galima tik bendraisiais pagrindais, apie kuriuos pakalbėsime kitoje mūsų publikacijoje.